05
Kūrybingos Klaipėdos statybos prašosi dialogo
Kaip užmegzti meno ir verslo partnerystę bei panaudoti įvairių kūrybinės veiklos sričių specialistų kompetencijas bendrai miesto sėkmei? Klaipėdiečių pajėgos šiuos klausimus pastaruoju metu sprendžia stiprindamos tarpusavio ryšius bei kontaktą su miesto valdžia.
Daugelį metų įprastas įvairių iniciatyvų autorių "priedainis" buvo apmaudas dėl valdžios dėmesio stokos. Pastaruoju metu kūrybininkai linkę pripažinti, kad tai - ne vienintelis trikdis: dažnusyk pritrūksta intereso iš giminingoms sritims atstovaujančių kolegų, tuo metu būtent tarpusavio palaikymas ir domėjimasis aplinkinių veikla padėtų sudaryti kritinę entuziazmo masę, kuri galėtų įtraukti kitų sričių atstovus. Veikti šia kryptimi - ne vienos kūrybinės sąjungos, kurios kratosi subsidijuojamų išlaikytinių etiketės ir ieško naujų veiklos formų, siekis, jau duodantis vaisių.
Architektų balsui - daugiau svorio
Balandį posėdžiavusi Miesto taryba pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) bendradarbiavimo sutarčiai. Pagrindiniai jos tikslai yra siekti subalansuotos architektūrinės ir urbanistinės aplinkos sukūrimo, šviesti visuomenę, galimybė architektams įsitraukti į plėtros projektų vertinimą.
Anot LASKAO valdybos pirmininko Vaidoto Dapkevičiaus, šio tarpusavio bendradarbiavimo akto laukta ilgai. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė ir sostinės architektų pajėgos analogišką susitarimą pasirašė daugiau nei prieš dešimtmetį.
Klaipėdos architektų bendruomenei pasyvumo neprikiši: LASKAO priklauso per 100 narių, ir jų balsas mieste yra girdimas. Tačiau, pokalbininko teigimu, net ir aktyvaus dalyvavimo kartais nepakanka tam, kad užčiuoptum visas aktualijas - būtina, kad informacija apie svarbių miestui objektų viešuosius konkursus, priešprojektinius sprendimus pasiektų suinteresuotą bendruomenę, sudarant galimybę viešai su ja susipažinti, apsikeisti nuomonėmis. Tiesa, pastaruoju metu santykiai tarp LASKAO ir Klaipėdos savivaldybės yra atšilę, bendravimas tapo atviresnis ir nuoseklesnis.
Tikimasi, kad jis sklandžiai vyks ir toliau. Nors, anot V. Dapkevičiaus, esama nuogąstavimų, kad šis susitarimas gali tapti dar viena projektų derinimo eilute, kurti užkardų neketinama. "Siekiame gauti išsamią informaciją ir suteikti valdžiai svertų veikti architektūros kokybę. Ne paslaptis, kad kainos ir pelningumo rodikliai, aktualūs perkant architektūros paslaugas per viešuosius pirkimus, neapibrėžia objekto kokybės. Įstatymai nusako techninius reikalavimus, bet nenumato estetikos kriterijų, tad specialistų dalyvavimas vertinant projektus itin svarbus. Diskusijų tikslas nėra priimti sprendimą verdikto forma - norime argumentuotai bei korektiškai suformuluoti pastabas, pasiūlymus, skirtus ir projekto autoriui, ir užsakovui, ir derinančioms institucijoms, ir sau patiems. Atsižvelgti į jas ar ne, telieka projekto autoriaus valioje", - sakė V. Dapkevičius.
Dirbs kartu
Dar vienas bendradarbiavimo tikslas - jaunų architektų, studentų bei kolegų iš kitų miestų įtraukimas į uostamiesčio plėtrą per darbą ir aktyvią veiklą. V. Dapkevičiaus nuomone, viena iš Klaipėdoje pastebimų spragų - giminingų sektorių specialistų bendradarbiavimo stoka.
"Architektas, atsakingas už techninius sprendimus, leidimų gavimą ir pan., sunkiai aprėps interjero bei aplinkos projektavimą, tačiau atitinkamų sričių kolegų pasitelkimas lemia itin išbaigtus estetinius, funkcinius sprendimus. Pavyzdžiui, pats paskutiniu metu daug bendradarbiauju su skulptoriais. Skandinavijos šalyse įprasta, o mūsų kraštuose sovietmečiu skiepyta praktika projektuoti visuomeninės paskirties pastatus, numatant juose meno kūrinius ir skiriant tam dalį projekto lėšų, man atrodo priimtina ir tikslinga", - sakė jis.
Artimiausiu metu ši bendradarbiavimo forma bus išmėginta buvusiame senajame tabako fabrike. Tapti įvairių sričių profesionalų darbo erdve ir bendruomenės centru pretenduojantis kūrybinių verslų ir menų inkubatorius tebėra statomas, bet jau yra talkos vieta: gegužės 22-25 d. Klaipėdoje rengiamos kūrybinės dirbtuvės "Būsimojo "Kultūros fabriko" interjero kūrybiniai sprendimai: kryptys ir variantai", kuriose kviečiami dalyvauti Klaipėdos krašto dizaineriai, menininkai ir interjero projektuotojai.
Šis renginys - pernai spalį įkurtos Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos (IKRA) rengiamo kūrybinių industrijų festivalio "IKRA savaitė" dalis. Jos metu klaipėdiečiai bus kviečiami ir į teatro, reklamos kūrimo kūrybines dirbtuves, kulinarinę studiją, greituosius kūrybininkų pasimatymus, kurių metu dalyviai mokysis kuo įtaigiau prisistatyti bei pristatyti savo idėjas.
Anot šios organizacijos, vienijančios 27 profesionalus ir įmones, atstovaujančias kūrybiniam sektoriui, valdybos narės, VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovės Raimondos Laužikienės, mintis burti kūrybos ir verslo žmones į vieną tinklą kilo dalyvaujant viename iš daugelio Europos integracinių projektų.
"Supratau, kad geriausia, ką šiomis ribotų resursų sąlygomis galime padaryti kūrybininkams, tai skatinti juos panaudoti organizuoto bendradarbiavimo jėgą naujoms galimybėms ir sąveikoms: dalintis su panašaus pobūdžio darbą dirbančiais, kuriančiais įvairiose srityse: nuo dizaino iki teatro, nuo architektūros iki kulinarijos, kino, medijų, muzikos, - sakė ji. - Tai - įkvėpimo šaltinis, galimybė susipažinti, griebtis naujų projektų, atkreipti politikų ir verslo dėmesį į neišnaudotas šio sektoriaus galimybes."
Interjero dirbtuvės - "Kultūros fabriko" rinkodarai
"Kultūros fabriko" projekto įgyvendinimas atsidūrė statybos darbų viešųjų pirkimų rezultatų spąstuose - nors tikėtasi, kad kūrybos inkubatorius duris atvers jau šiemet, statybų pabaiga nusikėlė mažiausiai metams. Tačiau, anot projektą vykdančios KEPA vadovės Raimondos Laužikienės, mąstyti apie būsimojo objekto veidą kaip rinkodaros priemonę reikia jau dabar: pastato interjeras vaidins gana svarbų vaidmenį pritraukiant žiūrovus, klientus, partnerius, be to, siekiama, kad jis taptų bendruomenės projektu, todėl sprendimą dėl stilistikos turėtų priimti patys kūrybininkai.
Objekto vidaus erdvių koncepciją turėtų atspindėti pastato vestibiulis: tikimasi, kad jo apipavidalinimas iliustruos skirtingų žanrų meno ir kūrybinio verslo samplaiką, šiuolaikišką technologijų ir polėkio dermę. Dirbtuvių metu sukurti darbai taps pagrindu būsimajam fabriko interjerui, o jų autoriai bus paskatinti premijomis.
"Kultūros fabriko" projekto bendra kaina apie 14 mln. litų, iš jų 62,8 proc. finansuojama iš ES fondų per Ūkio ministerijos programą, kitą dalį finansuos Klaipėdos miesto savivaldybė. Į projekto sąmatą interjero dizaino kaštai nėra įtraukti, tačiau lėšų idėjų, gimusių dirbtuvių metu, realizavimui ketinama gauti per kitus agentūros vykdomus projektus.
UGNĖ ŠALTENYTĖ
"Vakarų ekspresas"
