04
Uostas nenori įsileisti teatro
"Teatras uoste? Niekada", - paklaustas apie ambicingą naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ant vandens projektą, laimėjusį vietos parinkimo konkursą, sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. "Niekada nesakyk niekada", - replikuoja projekto rengėjai.
Uosto direkcija Kultūros bei Susisiekimo ministerijoms, Klaipėdos savivaldybės administracijai, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui (KVMT) ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijai (LASKAO) adresavo raštą, kuriame akcentuoja, kad nepritaria laimėjusiam projektui, nes jo galimybė nesiderina su šalies įstatymais, ir siūlytų pakartoti architektūrinį-urbanistinį konkursą naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statybos vietai išrinkti, pakoregavus jo sąlygas.
Konkurso rengėjai - KVMT ir LASKAO - savo ruožtu argumentuoja, kad laimėjęs projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas, greičiau - akstinas diskutuoti.
Žinia, praėjusią savaitę vertinimo komisija, vadovaujama miesto mero Vytauto Grubliausko, konkurso nugalėtoju paskelbė projektą "Miesto siela".
Jį sukūrę klaipėdiečiai architektai Edmundas Andrijauskas, Ramūnas Amšiejus, Mantė Černiūtė-Amšiejienė, Rolandas Rakevičius, Andrius Jašinas bei Aurimas Baužys naujam teatro pastatui pasiūlė vietą buvusioje įmonės "Laivitė" akvatorijoje - įlankoje tarp Šiaurės rago ir Žiemos uosto. Autoriai akcentavo, kad teatro ant vandens idėja suteikia plačias galimybes įgyvendinti išskirtinį architektūrinį sprendimą, o drauge - ir pretenduoti sukurti naują visos šalies įvaizdžio ženklą.
Prasilenkia su įstatymais
"Tokiam projektui niekada nepritartume, nes tai pažeidžia daugelį įstatymų, pirmiausia - Uosto įstatymą, antra vertus, Strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčių objektų įstatymą. Kiekviena krantinė yra toks objektas", - teigė E. Gentvilas, akcentavęs, kad tai nėra jo, kaip miesto Tarybos nario ar asmeninė nuomonė.
Pokalbininko įsitikinimu, konkurso sąlygų rengėjai jose turėjo nurodyti vietas, kuriose galima statyti teatrą, tačiau uostas nesąs viena iš jų.
"Kodėl nekilo mintis siūlyti kaip vietą teatrui Kairių poligono, bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijos arba privataus kieno nors sklypo? Todėl, kad teatro projektas - kai kurių architektų bandymas siaurinti uosto teritoriją ir įkelinėti koją su savo vizija, kuri niekada nebus įgyvendinta, nes čia turėtų vykti uostinė laivybos ir komercinė veikla", - sakė uosto vadovas.
Anot E. Gentvilo, konkurso sąlygos su uosto direkcija nebuvo derinamos - esą tik pranešta, kada vyks baigiamasis konkurso posėdis, ir paprašyta deleguoti savo atstovą.
"Mūsų atstovė pasakė, kad uosto teritorija ir akvatorija turi būti naudojama pagal įstatymo nustatytą paskirtį. Į tai niekas nereagavo, ir laimėtoju paskelbtas projektas, numatantis statyti teatrą uosto akvatorijoje, kur pagal galiojančius įstatymus vyksta laivyba, o krantinėse - krova, nors ir ne nuolat, - teigė pokalbininkas. - Žmonės ėjo į labdaros koncertą, aukojo premijų fondui, o premiją norima atiduoti projektui, kuris niekada nebus įgyvendintas."
Džiaugiasi diskusija
LASKAO valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius savo ruožtu akcentavo, kad projektas nėra planavimo dokumentas, o teisinius dalykus galima koreguoti, jeigu tik tam yra politinės valios. O svarbiausia esą, kad pavyko sukelti diskusiją apie naujo kultūros objekto poreikį.
"Tai darėme viešai, kreipėmės į visas institucijas, kad jos pareikštų savo nuomonę svarstymų metu. Nenorėjome užbėgti už akių", - teigė pokalbininkas, pastebėjęs, kad šioje situacijoje susiduria du strateginės reikšmės objektai: uostas ir teatras, tad valstybė, atsižvelgusi į visuomenės bei specialistų nuomonę, galės pasirinkti prioritetinį. "Ar ateičiai svarbiau krantinės gabalas, tinkamas švartuoti jachtoms, turi parodyti viešasis interesas", - mano V. Dapkevičius.
Jam antrino ir KVMT vadovas Ramūnas Kaubrys - anot jo, uosto direkcijos išreikšta pozicija yra natūrali įvykusio konkurso tąsa.
"Konkurso rezultatas neteigia, kad būtent šioje vietoje bus statomas naujas teatras. Jo metu buvo parinkta vieta, dalyviai kėlė siūlymus sutinkamai su konkurso sąlygomis. Rezultatas nieko niekam neįpareigoja. Kita vertus, faktas, kad penki iš šešių dalyvių mato teatrą, reprezentacinį regiono traukos objektą, prie vandens, galėtų būti neignoruojamas, - sakė R. Kaubrys. - Jokia miesto teritorija kaip galima naujo objekto atsiradimo vieta nėra eliminuojama. Jeigu Uosto direkcija mano, kad įgyvendinti jį - visiškai nerealu, tai - jos pozicija. Galimos tolesnės diskusijos su visomis suinteresuotomis institucijomis."
Anot vadovo, konkursas nebuvo surengtas staiga: visi klausimai buvo derinami su Klaipėdos savivaldybės administracijos bei Kultūros ministerijos specialistais.
"Geriau vėliau nei blogai"
Edmundas ANDRIJAUSKAS, konkursą laimėjusį projektą parengusios architektų grupės narys
Gaila, kad sulaukėme kategoriškų pareiškimų tik dabar, kai jau įvyko konkursas. Kita vertus, nuo kažko reikia pradėti - pats laikas kalbėtis iš esmės. Realizavimo tempai ir galimybės priklausys jau nuo miesto valdžios, uosto direkcijos ir kitų suinteresuotų institucijų pozicijos. Niekada nesakyk niekada: laikas eina, įstatymai keičiasi. Geriau turėti teatrą vėliau, bet tokioje vietoje, kuri bus geriausia jam ir miestui. Lengviausia būtų pastatyti teatrą prie Jakų žiedo, bet ar reikia? Jau turime Žvejų rūmus Taikos prospekte - beje, dydžiu pastatas panašus į teatrą, - ar jie padarė ir daro daug įtakos miesto tapatybei?
"Miestas turi būti gyvas"
Darius ANUŽIS, bendrovės "Memelio miestas" direktorius
"Memelio miestas" yra multifunkcinės paskirties teritorija, čia planuojama ir gyvenamoji, ir visuomeninės paskirties statyba, o dalį jos ketinama skirti kultūrinės paskirties objektams. Šitaip siekiama užtikrinti, kad kvartalas bus gyvas, pulsuojantis - juk visi norime gyventi mieste, kur gyvenimas jeigu ne kunkuliuoja, tai bent jau nesustoja. Nugalėtojų projekte numato teatrą statyti ne mūsų įmonės valdomoje teritorijoje, o šalia jos. Organizuodama konkursą, Architektų sąjunga paklausė mūsų, ar prieštarautume, jeigu mūsų teritorija būtų įtraukta į konkursą, atsakėme - ne, juolab kad ir patys galvojame apie tokio objekto statybas. O jeigu pradėčiau entuziastingai reikšti nuomonę, kokia gerą vietą numato laimėjęs projektas, vėl pasigirstų kalbų, kad viskas nupirkta, apmokėta, kad mūsų kompanija užsiima lobizmu, nors taip tikrai nėra.
"Norus formuokime iš galimybių"
Rimantas CIBAUSKAS, naujo Klaipėdos muzikinio teatro statybų iniciatyvinės grupės pirmininkas
Džiugu, kad naujo teatro reikalai pajudėjo, tačiau, mano nuomone, renkantis tinkamą vietą, reikėtų paanalizuoti, kokių realių galimybių turime, koks juridinis pagrindas galioja vienai ar kitai teritorijai. Antraip rizikuojame įklimpti begalinėse diskusijose. Žinoma, jeigu teatro norėtume 2025-aisiais, galime sau leisti ginčytis, tačiau, jeigu kalba eitų apie šį dešimtmetį bei artėjantį naują Europos Sąjungos programavimo laikotarpį, turėtume elgtis konstruktyviau - šitaip sutaupysime ne tik laiko, bet ir finansų. Kaip ir anksčiau, pasisakyčiau už skverą prie bendrovės "TEO LT" pastato - tai yra valstybinė žemė, tad dėl jos nekiltų problemų.
VALERIJA LEBEDEVA
